- kukulius
- kukùlius, -ė smob. (2) išverstakis: Aš už to kukùliaus netekėsiu – baisus pažiūrėt! Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kukulius
Look at other dictionaries:
kukulinis — 1 kukulìnis, ė smob. (2) kas labai mėgsta kukulius: Tau, kukulìni, tik kad kukulius ir kukulius virt Mrj … Dictionary of the Lithuanian Language
leistinis — leistìnis, ė adj. (2), leistinis (1) → leistas (leisti). 1. Rs, Plk šaukšteliu sukrečiamas, suleidžiamas, negnaibytinis (apie kukulius): Leistiniùs kleckus išvirk šiandieną, t. y., kad mojuodamas su šaukštu pili tešlą į virulį, bus leistiniai J … Dictionary of the Lithuanian Language
atstoti — 1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistoja, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistot Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon.… … Dictionary of the Lithuanian Language
ciukutis — ciukùtis sm. (2) žr. čiukutis: Ciukùtis, geras mano meitėliukas! Jnšk. Nebūk ciukùtis (nečepsėk lūpomis), kai valgai kukulius, iš tavęs visi svečiai juoksis Krok … Dictionary of the Lithuanian Language
dirgalas — dir̃galas sm. (3b) prastas srėbalas, buiza: Virė kukulius, o išėjo tikras dir̃galas Kš … Dictionary of the Lithuanian Language
driunyti — driùnyti, ija ( yja), ijo ( yjo) žr. 2 drunyti: 1. Par visą dieną šiaudus driùnyjau (vilkau, nešiau) Skr. 2. Košė gardi, tik driùnyk Žvr. Kad driùnyjau, tai driùnyjau barščių Skr. Driùnyk greičiau tuos kukulius Snt. driunyti; išdriunyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išploti — 1. tr. K plakant, spaudžiant padaryti ploną, išploninti: Tešlą išplok, t. y. išpleisk J. Kiekvieną tešlos gabalą išploti, uždėti įdaro ir padaryti apvalainius kukulius rš. Kėžą išploti KI167. Auksą išploti Kos37. Laumė vėl nudūmė pas mergelę jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsinkti — 2 išsiñkti, ia, ìšsinkė tr. išsunkti: Kai išsiñksi tą tirštį, reikia daryt kukulius Šmk. sinkti; išsinkti … Dictionary of the Lithuanian Language
išversti — išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius… … Dictionary of the Lithuanian Language
kleckazūbis — ×kleckazū̃bis, ė smob. (2) kas mėgsta kukulius: Po penkis kleckus rijo iš karto, dėl to kleckazūbiù vadino Ggr. Kleckazū̃bė, kuri ryna po du klecku iškart Ggr … Dictionary of the Lithuanian Language
